Aldona Augustanavičienė: „Man patiko būti apsuptai kultūros, knygų“

NAUJIENOSMLKS NAUJIENOS

10/20/2022

Artėjant 2023-iesiems metams, kai Baraginė taps Mažąja Lietuvos kultūros sostine, programos rengėjai kviečia artimiau susipažinti su Baraginės kaime gyvenančiais ir dirbusiais žmonėmis, kaimo praeitimi ir dabartimi. Šį kartą mūsų pašnekove tapo Baraginėje gyvenanti ir Baraginės bibliotekoje anksčiau dirbusi Aldona Augustanavičienė.

Aldoną Augustanavičienę Baraginėje pažįsta praktiškai kiekvienas kaimo gyventojas. Ji daugelį metų šiltai pasitiko kaimo gyventojus ir svečius Baraginės bibliotekoje, kuriai skyrė visą savo gyvenimą. Taip pat, kartu su Baraginės kaimo bendruomenės pagalba, A. Augustanavičienė išleido knygą „Mažoji kaimų istorija“, kurioje pristatoma Baraginės ir aplinkinių kaimų istorija. Pokalbio metu moteris pasidalino savo prisiminimais apie darbą bibliotekoje, istorijomis apie kultūrinį gyvenimą Baraginėje.

Aldona Augustanavičienė, M. Maziliausko nuotr.
Aldona Augustanavičienė, M. Maziliausko nuotr.

Aldona Augustanavičienė, M. Maziliausko nuotr.

– Baraginės kaimo gyventojai jus prisimena kaip ilgametę Baraginės kaimo bibliotekos darbuotoją. Papasakokite, kaip prasidėjo jūsų, kaip bibliotekininkės kelias.

Pradėjau dirbti nuo 19 metų, tuometiniame klube – skaitykloje, kuris buvo įrengtas vieno ūkininko namuose. Būdama 17-likos, susilaukiau iš tuometės bibliotekos darbuotojos Teofilės Čižauskienės kvietimo suvaidinti spektaklyje „Amerika pirtyje“, ir man patiko būti apsuptai kultūros, knygų, tai ir atsirado tokia trauka darbui šioje srityje. Tėvai norėjo, jog būčiau siuvėja, tačiau, kai buvau 19 metų, iš bibliotekos išėjo viena darbuotoja, tai ir įsidarbinau bibliotekoje.

– O kaip sekėsi dirbti toliau?

Iš pradžių bibliotekoje dirbau 3 metus, vėliau pradėjau kurti šeimą, todėl mane pavadavo bibliotekininkė Valentienė. Su ja pastatėme kelis spektaklius, į pagalbą kaimo gyventojai atveždavo režisierių iš Marijampolės. Iš pradžių ir vaidindavau, vėliau – skaitydavau intermedijas. Atsispausdindavome bilietėlius, į teatro trupės išvykas veždavomės ir kapelą. Po 2 metų pertraukos – 1967 metais – grįžau dirbti į biblioteką. Bibliotekoje buvo šalta, tamsu, susidariusios sąlygos kenkė knygoms, tad teko kreiptis, kad bibliotekai suteiktų geresnes patalpas. Kaip tik panašiu metu kaime vyko namų statybos, tad į vieną pastatą perkėlė biblioteką ir atidarė kultūros namus.

Aldona Augustanavičienė, asmeninio archyvo nuotr.

– Ar galėtumėte papasakoti apie šios kultūrinės erdvės atidarymą?

Į pirmąjį renginį atvyko ansamblis iš Vilniaus, susirinko gausybė žmonių. Salė buvo nedidelė, tad žmonės koncertą stebėjo net iš koridoriukų. Kultūros namuose dirbo 3 darbuotojos, jos organizavo koncertus, statė spektaklius. Bibliotekoje gyvenimas buvo ramus, tačiau po kurio laiko teko kraustytis į naujas patalpas.

– 1973 metais Baraginėje atidaryti tuo metu prašmatnūs kultūros namai su biblioteka. Kaip biblioteka gyvavo naujose patalpose?

Pamenu, buvo iškilminga šventė, kultūros namuose vyko saviveiklininkų pasirodymai, atvykdavo muzikantai iš Filharmonijos. Biblioteka turėjo dideles, gražias patalpas, čia taip pat vykdavo įvairūs renginiai. Ne kartą atvykdavo bibliografai ir kultūros atstovai, jog pamatytų, bibliotekos, kultūros namų patalpas.

Baraginės kultūros namai ir biblioteka, Baraginės kaimo bendruomenės nuotr.

– Koks buvo darbas Lietuvai atgavus nepriklausomybę?

1992 metais į pastatą persikėlė Baraginės pagrindinė mokykla, prie bibliotekos buvo prijungtas ir mokyklos knygų fondas. O nuo 2009 metų mokykla buvo perkelta į naujas patalpas, kartu su ja – ir biblioteka. Ten pradirbau dar apie 10 metų. Darbo buvo įvairaus - teko ne tik išduoti knygas, bet ir jas klasifikuoti, dirbau su vaikais – keliaudavome į išvykas, turėjome vaikų būrelį. Buvo smagu dirbti su vaikais, į biblioteką ateidavo mandagūs, nuoširdūs vaikai.

– Kaip apibūdintumėte Baraginę?

Galbūt galėtumėte pasidalinti kokiomis istorijomis? Iš pradžių kaime tegyveno vos 17 gyventojų, o vėliau kaimas augo, iškilo vis daugiau namų, ir dabar, kai pravažiuojame, Baraginė labai išgražėjo. Iš senųjų sodybų išliko vos kelios, tačiau visos jos labai gražiai prižiūrimos.

– Baraginė 2023 metais tampa Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Kokios mintys Jums kilo sužinojus apie šį titulą?

Labai džiaugiuosi dėl šio titulo. Baraginėje vyksta labai gražūs renginiai, graži aplinka, todėl smagu, kad buvo suteiktas toks įvertinimas.

– Ačiū Jums už pokalbį.

Baraginė 2023-aisiais metais taps Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Kviečiame sekti naujienas soc. tinkluose „Facebook“ (www.facebook.com/Baragine2023) ir „Instagram“ (www.instagram.com/baragine2023/) arba adresu www.baragine.lt. Gaukite visas mažosios Lietuvos kultūros sostinės naujienas tiesiai į savo el. pašto dėžutę prenumeruodami mūsų naujienlaiškį.